DVASINIO UGDYMO IR SVEIKATINGUMO CENTRAS UDUMBARA

Kas yra kvėpavimas? Rodos, nieko nėra paprastesnio ir natūralesnio. Ir būtinesnio. Tai darome tiesiog savaime. Taip. Bet kaip?

Kaip gyvename, taip ir kvėpuojame.
Kaip kvėpuojame, taip ir gyvename.

      Išgąsdinti sulaikome kvėpavimą. Gniaužia kvapą nuo gilių įspūdžių, užgriuvusių jausmų lavinos. Kai mums sunku, sugniaužiame kumščius, kiečiau sukandame žandikaulius ir sakome sau: „Aš nepasiduosiu, kovosiu, išliksiu“.
      Taip, kovojame, taip, išliekame, tačiau ta įtampa – tas raumenų įtempimas, tas sulaikytas kvapas – niekur nedingsta. Tai lieka kaip skausmingas įrašas mūsų kūne ir primena apie save po kurio laiko – staiga arba nepastebimai - kaip nuovargis, galvos skausmai, nemiga ir t.t. Tai pasekmė tų akimirkų, kai mes sulaikėme, sustabdėme natūralią energijos tėkmę savyje. Tie kamščiai nuolat veikia mūsų visumą: fizinį kūną, jausmus, mintis, verčia kartoti žalojančius elgesio modelius. Susidaro užburtas ratas: stresas gimdo įtampą, įtampa ir vėl kelia stresą. Visai tai atskiria nuo pasaulio ir nuo tikrosios savasties.
      Kaipgi atkurti tą prarastą ryšį? Kas tai galėtų padėti padaryti?
      Nurimk, nukreipk dėmesį nuo emocijų audrų ir minčių griūties, įsiklausyk į savo kvėpavimą – ir tu išgirsi tuos atsakymus. Išgirsi save.
      Tai, kas persmelkia viską, kas yra visuotina ir kas tiesiogiai siejasi su gyvybės tėkme. Kvėpavimas. Jis prieinamas visiems. Jis pirminis iš visų poreikių: žmogaus gyvenimas žemėje ribojasi pirmu įkvėpimu ir paskutiniu atodūsiu. Žmogus gali išgyventi tris mėnesius be maisto, tris paras be vandens ir tik tris minutes be kvėpavimo. Ne visada įmanoma pasirinkti kokybišką maistą, bet visada galima daugiau dėmesio skirti kvėpavimo kokybei ir tokiu būdu valytis, pasipildyti energija.

Kvėpavimo technikos ir būdai

      Kvėpavimo praktikų yra daugybė. Kuo gi ypatingas rebefingas? Šiuo vardu vadinama įvairios sujungto kvėpavimo technikos, kurių esmė yra skausmingų patirčių išgryninimas. Kai tai įvyksta, yra jausmas, jog atgimei iš naujo (dėl to jos ir vadinamos rebefingu). Gana dažnai žmogus jų metu išgyvena savo gimimo momentą, kuris yra vienas iš didžiausių stresų, tačiau taip gali būti išgryninami ir vaikystės traumuojantys įspaudai, ir praeitų gyvenimų patirtys. Ne tai yra svarbiausia, kokius momentus žmogus išgyvena kvėpavimo metu, o tai, jog kiekvienam atsiveria būtent tos patirtys, kurios tuo metu iš tikrųjų yra aktualiausios. Galima sakyti, jog šis natūralus kvėpavimas atlaisvina kelią eiti pirmyn.
     Dvi ryškiausios rebefingo atmainos yra hiperaktyvus kvėpavimas ir sąmoningas takus kvėpavimas, dar vadinamas dvasiniu kvėpavimu. Hiperaktyvus kvėpavimas yra intensyvus sujungtas kvėpavimas per burną. Tai tarsi chirurginė operacija - jis praktikuojamas tik kartu su rebeferiu.
     Iš tiesų, rebefingo kvėpavimo metu tarsi atgimstama iš naujo: gydoma gimimo trauma, „tirpdomi“ gyvenime sukaupti emociniai bei fiziniai blokai ir galima transformuoti skausmingus išgyvenimus į džiaugsmą, kūrybą, laisvę. Tai šiuolaikinis, tobulas pagalbos sau būdas, kurį naudoja milijonai žmonių visame pasaulyje.

      Rebefingui būdingi šie elementai:
      1. Sujungtas (vientisas arba cirkuliarinis) kvėpavimas, kai įkvepiama su impulsu, o iškvepiama laisvai, kai įkvėpimo ir iškvėpimo trukmė yra maždaug vienoda.
      2. Visiškas atsipalaidavimas.
      3. Sąmoningumas (visas dėmesys nukreipiamas į kvėpavimo procesą, išlaikant buvimo čia ir dabar pojūtį).
      Dar dvi reikalingos sąlygos, kad procesas vyktų sėkmingai, - tai džiaugsminga integracija ir pasitikėjimas procesu, atvirumas, dalijantis patyrimais, nuoširdumas.
          Daugiau apie rebefingą

      Holotropinis kvėpavimas (siekiantis vientisumo) buvo sukurtas S.Grofo. Procesas yra pravedamas poromis, keičiantis rolėmis: vienas – „holonautas“ (kvėpuojantysis), kitas – „siteris“, kuris užtikrina saugią erdvę kvėpavimo metu ir, jei reikia, suteikiantis pagalbą. Kvėpuojama be pauzių, pradžioje forsuotai, hiperaktyviai. Kvėpuojantysis visai atsiduoda procesui, į kurį reaguoja emociškai bei visu kūnu. Naudojama specialiai parinkta muzika, intensyvinanti procesą. Po to piešiama mandala, atspindinti buvusią sąmonės būseną, vyksta aptarimas, tačiau mandalos nėra aptarinėjamos.

      Vaiveišenas – rebefingo atmaina, sukurta Dž.Lenardo ir F.Lauto. Ji naudojama tam, kad lengviau būtų prieiti prie užspaudimo šablonų fizinio kūno lygmenyje.
      Kvėpuojama cirkuliariniu kvėpavimu, sukeliant relaksaciją, atnaujinant išgyvenimą ir mąstymo perfokusavimą, atnešantį pasitenkinimo jausmą, apimantį kvėpuojančiojo praeities patirtį. Tai gali sujungtas kvėpavimas atsipalaidavus su laisvu iškvėpimu arba per burną, arba per nosį. Kūno judesiai nepageidautini.

      Kvėpavimo etapai tokie:
      1. Aptikti kūne subtiliausius pokyčius.
      2. Įkvėpti per paties stipriausio jausmo vietą.
      3. Pajusti kaip galima stipresnį malonumą iš to jausmo.
      Sujungtu kvėpavimu galima „įeiti“ į skausmą ar kitus pojūčius, juos priimant ir „prakvėpuojant“. Juk skausmas – tai užspaustas nesuvoktas jausmas (baimės, kaltės ir pan.). Po skausmu visada slypi nesąmoningumas.

Daugiau informacijos apie kvėpavimo technikas galite rasti šiose svetainėse.

KVĖPAVIMAS