ŽODYNAS

D-G   H-K   L-M   N-P   R-S   Š-T   U-Ž

• Abhiratis (Aukščiausioji Palaima) – budos Akšobhjos sukurtas rojus, idealus pasaulis, kuriame viešpatauja visiška lygybė.
• Adibuda – pirmapradis Buda, visų Budų ir bodisatvų įsikūnijimas.
• Akaništha – adibudos pasaulis, vienas iš aukščiausiųjų rojų.
• Akašagarbha – mahasatva, vienas iš aštuonių didžiųjų bodhisatvų.
• Akšobhja (Nesudrumsčiamasis) – rytų krypties, mėlynos spalvos, vadžros giminės buda.
• Amitabha (Beribė Šviesa) – vakarų krypties, raudonos spalvos, lotoso giminės buda.
• Amitajus – ilgo gyvenimo buda, budos Amitabhos emanacija.
• Amoghasidhis (Visuomet Sėkmingas) – vienas iš dhjanibudų, šiaurės krypties, žalios spalvos, karmos šeimos buda.
• Amoghapaša – bodhisatva, padedanti išgryninti amoralaus veiksmo pasekmes, Avalokitešvaros emanacija.
• Arhatas – vienuolis, budistinės bendruomenės narys, pasiekęs išsilaisvinimo, arba nirvanos, būseną.
• Avalokitešvara (Čenrezigas) – vienas iš mahasatvų, (didžiųjų bodhisatvų),visa apimančios atjautos ir meilės įsikūnijimas, dhjanibudos Amitabhos apraiška, Tibeto globėjas. Dalai lamos laikomi jo žemiškaisiais įsikūnijimais.
• Bardo – perėjimo būsena, į kurią patenka žmogus tarp įsikūnijimų.
• Bhikšu – budistų vienuolis.
• Bodhičita – didysis altruistinis sprendimas pasiekti nušvitimo būseną vardan visų gyvų būtybių gerovės.
• Bodhis (Pabudimas) – aukščiausias sąmonės būvis, nušvitimas, arba atbudimas.
• Bodhisatva (Nutaręs Atbusti) – būtybė, besiveržianti į dvasinį nušvitimą, nusprendusi tapti buda, kad ištrūktų iš sansaros ir padėtų visoms gyvoms būtybėms išsilaisvinti iš kančių. Bodhisatvos delsia išeiti į nirvaną, kad padėtų einantiems atbudimo keliu.
• Buda (Atbudęs) – tas, kuris pasiekė nirvaną, būtybė, patyrusi nušvitimą. Kiekvienas žmogus savyje turi budos pradą – gali tapti buda. Yra skiriami dhjanibudos (meditacijų budos) ir žemiškieji budos (tie, kurie buvo įsikūniję žmonėmis).
• Budaločana (Budos Akis) – trascendentinis žinojimas, budos Akšobhjos partnerė.
• Čiodas – tantrinė praktika, skirta savojo ego naikinimui. Ją sukūrė jogė Mačig Labdron.
• Dakinės (Skraidančiosios, Vaikščiojančios Dangumi) – idamai, aršios moteriškosios būtybės, galinčios atskleisti giliausias dharmos paslaptis, naikinančios viską, kas ilgina buvimą sansaroj.
• Dalai lama (Išminties Vandenynas) – titulas, suteikiamas Gelug mokyklos aukščiausiam dvasiniam vadovui. Dabartinio Dalai lamos XIV vardas – Tenzin Giaco.
• Damaru – tantriniuose ritualuose naudojamas būgnelis, aptrauktas beždžionės oda, kartais jis būna iš žmogaus kaukolės.
• Dharma (Darna) – tiesa, realybės prigimtis, mokymas apie atbudimą. Buda Šakjamunis skelbė kelias dharmas, kurios skiriasi turiniu ir minčių gilumu (pvz., kai kuriuose mahajanos tekstuose kalbama apie „tris dharmos rato apsisukimus“), - tai priklausė nuo individo, studijuojančio šį mokymą, gabumų. Tačiau ir tos skirtingos dharmos yra tik skirtingi bendro mokymo aspektai.
• Dharmadhatu – dharmos erdvė (Šunjatos, Dharmatos, Tathatos sinonimas).
• Dharmatha – tiesos kūnas, atitinkantis Tathatą, Šunjatą, Dharmatą, daikto esmė, tam tikras kosminis kūnas.
• Dharmapalai (Dharmos, arba Darnos, Gynėjai) – rūsčios dievybės, saugančios budizmo mokymą ir kiekvieną budistą nuo blogio.
• Dhjana – meditacinio susikaupimo lygmuo.
• Dhjanibudos (Išminties, Susikaupimo Budos) – meditacijos budos. Tai nėra konkrečiame erdvės ar laiko taške egzistuojantys budos. Jie atsiranda iš tuštumos (šunjatos), kai medituojantysis pasiekia tam tikrą sąmonės būseną. Jie padeda keisti sąmonę, penkis nuodus (nesuvokimą, pyktį, puikybę, gašlumą, pavydą) transformuojant į penkių rūšių išmintis (suvokimo, ramybės, lygybės, įžvalgos, tobulo veiksmo).
• Dordža (Vadžra) – atributas, išreiškiantis vyriškąjį pradą: aktyvumą, veiklumą, atjautą, meistriškumą. Turi daug reikšmių : deimantas (nesunaikinamas, pats tvirčiausias brangakmenis), žaibas (šviesos blyksnis, nutvieskiantis nežinojimo tamsą), aktyvumas (veiksmingi metodai, vedantys į nušvitimą).
• Dzogčenas (Didžioji Tobulybė) – atijoga, mokymas bei praktika, padedanti įsisąmoninti pirmapradę proto būseną. Nukreiptas į savęs išlaisvinimą. Dzogčeno dėka galima pasiekti nirvaną per vieną įsikūnijimą, netgi po septynerių metų praktikos.
• Gampopa – Milarepos mokinys, Kagju mokyklos įkūrėjas, gyvenęs 1078-1153 metais.
• Ganapati – dievybė dramblio galva (Sakjos mokykla).
• Gandharvai – dangiškieji muzikantai, rojaus gyventojai.
• Garuda – paukščio pavidalo dangaus dvasia, nuolat kovojanti su gyvatėmis (Nagomis).
• Gautama Buda – Šakjų giminės princas, prieš 2500 metų pasiekęs nušvitimą ir paskleidęs mokymą, kaip išsivaduoti iš sansaros kančių. Žemiškasis budos Amitabhos įsikūnijimas. Dar vadinamas Šakjamuniu (Šakjų giminės išminčiumi), Sidhartu (Pasiekusiu Tikslą).
• Gelug (arba Geltonkepuriai) – naujosios tantros budizmo mokykla, įkurta 15 a. vienuolio Tsonghampos. Nuo 16 a. jai vadovauti ėmė Dalai lama ir nuo tol ji turi didžiausią įtaką Tibete. Vienuolis, baigęs studijas ir išlaikęs egzaminus, vadinamas gešė.
• Guru Rimpočė (Brangusis Mokytojas) – buda Padmasambhava, Senosios mokyklos įkūrėjas, didysis jogas ir tantros mokytojas, turėjęs galios sutramdyti demonus. 7 amžiuje atvyko iš Indijos, kviečiamas karaliaus Trisongo Deutseno, ir paskleidė budizmą Tibet

Į viršų

• Hajagriva (Arkliakaklis) – idamas, dharmapalas, grėsmingoji Avalokitešvaros apraiška, mokymo ir tikinčiųjų globėjas. Vaizduojamas su trimis galvomis ir aštuoniomis rankomis.
• Heruka – idamas, budos Vairočanos grėsmingoji apraiška. Tradiciškai vaizduojamas trimis akimis, šokantis arba sėdintis ant lavono, jo drabužiai išteplioti pelenais, rankose jis laiko nuplėštą žmogaus galvą. Jis teikia nušvitimą. Yra sakoma, kad herukai – tai apie žmogaus galvą šokančios liepsnelių ar ugnies pavidalo dvasios, tam tikros agnos (energijos) apraiška. Išminčiai, gebantys tam tikru susikaupimu pasiekti jų lygmenį, suvokia šiaip jau žmogui nesuvokiamus dalykus.
• Hevadžra (O Vadžra) – idamas, išminties ir užuojautos įsikūnijimas. Tradiciškai vaizduojamas su aštuoniais veidais, šešiolika rankų ir keturiomis kojomis, mėlynos spalvos, galvos skirtingų spalvų, vienas arba apsikabinęs savo partnerę Nairatmją (Nairamatą) – būtybę, neturinčią nei kiek egoizmo.
• Hinajana (Mažieji Ratai) – Therevada, budizmo atmaina, kurios tikslas pasiekti nušvitimą ir tapti arhatu.
• Idamas (Trokštamas Dievas) – meditacinė dievybė saugotoja, kurią apmąstant ir su ja susitapatinant lengviau pasiekti sąmonės nušvitimą. Tikinčiųjų idamais gali būti įvairios dievybės. Jie skirstomi į taikiuosius ir aršiuosius.
• Ilgo gyvenimo trejybė – Amitajus, Baltoji Tara ir Ušniša Vidžaja.
• Jamantaka – Vadžrabhairava, grėsmingoji Mandžiušrio apraiška, pasiryžusi nugalėti Mirties Valdovą.
• Jamaradža – Mirties Valdovas, pasirodantis bardo būsenoje.
• Jantra – mandalos atmaina (be išorinio apskritimo).
• Ješė Tsogyal – dakinė Vadžravarahi žmogiškuoju pavidalu bei Taros ir Budhaločanos įsikūnijimas. Guru Padmasambhavos partnerė, įsiminusi ir užrašiusi daugelį jo mokymų bei paslėpusi juos įvairiose vietose kaip termas. Jogačara – mahajanos mokykla, kurios pagrindas yra teiginys, jog viskas egzistuoja tik prote.
• Juga – laiko tarpas. 4 320 000 metų – mahajuga. Brahmos dieną sudaro 1 000 mahajugų.
• Kagju (arba Raudonkepuriai) – naujosios tantros mokykla, įkurta 11 a. Marpos, Naropos mokinio. Mokyklos pagrindas yra Mahamudra, Šešios Naropos jogos. Pagrindinės dievybės – Mahakala, Vadžravarahi. Speciali praktika – čiodas.
• Kalačakra (Laiko Ratas) – viena iš tantrų, mokymas apie laiko cikliškumą, makrokosmoso identifikavimas su mikrokosmosu.
• Kalpas (Tvarka, Įstatymas) – Brahmos para, 24 000 dieviškųjų metų (Dieviškoji diena – 1 000 žmogiškųjų metų). Pasibaigus Brahmos dienai, įvyksta pralaja – saulės sudegina pasaulius ir prasideda Brahmos naktis. Po jos Brahma pailsėjęs vėl kuria visatą. Praėjus 100 Brahmos metų, prasideda mahapralaja – žūsta visata, dievai, tvarka ir pats Brahma. 100 Brahmos metų vyrauja tamsa, sumaištis, po to gimsta naujas Brahma ir kuria pasaulius iš naujo.
• Kanakamunis – budos Akšobjos žemiškasis įsikūnijimas.
• Kapala – ritualinis indas iš žmogaus kaukolės.
• Karma (Veiksmas) – 1.Veiksmas, veiksmo rezultatas, 2. Viena iš budų šeimų, 3. Karmos dėsnis – priežasties ir pasekmės dėsnis.
• Karmaheruka – grėsmingoji budos Amoghasidhio apraiška.
• Karmapa – Karma – Kagju mokyklos vadovas, Avalokitešvaros įsikūnijimas.
• Kašjapa – budos Ratsambhavos žemiškasis įsikūnijimas.
• Katlanga – trišakis, tantrinių dievybių, turinčių galią apšviesti kitas būtybes, atributas. Trys galvos po trišakiu simbolizuoja kūno, proto ir kalbos panaudojimą nugalint tris pagrindinius sąmonės nuodus: neišmanymą, pavydą ir išdidumą.
• Khandroma – dakinė.
• Krakučhanda – žemiškasis budos Vairočanos įsikūnijimas.
• Ksitigarbha – mahasatva, vienas iš 8 didžiųjų bodhisatvų.
• Kurukula – grėsminga dievybė, kontroliuojanti įvairias jėgas ir energijas. Ji vaizduojama raudonos spalvos, apsupta ugnies, šokanti ant lavono, pasipuošusi kaukolių karūna ir vėriniu. Kartais vadinama Raudonąja Tara.

Į viršų

• Lama – Tibete mokytojas vienuolis, meistras.
• Ločana – Vairočanos partnerė, turinti galią sunaikinti dvasinį aklumą ir apsunkimą.
• Lokapalai – dharmos sargai, keturių pasaulio šalių saugotojai. Vėliau jų tapo aštuoni (ir tarpinių krypčių).
• Mačig Labdron – Ješė Tsogyal įsikūnijimas, čiodo praktikos sukūrėja.
• Madhjamika – Vidurio kelias, mokykla, įkurta Nagardžunos, besiremianti dialektine filosofija apie nedualių pasaulio traktavimą. Darė didelę įtaką Tibeto budizmui.
• Mahabala – didžios galios bodhisatva, padedantis tiems, kurie susiduria su įvairiomis kliūtimis.
• Mahajana (Didieji Ratai) – Mahajanos mokymas akcentuoja visiško, galutinio nušvitimo siekimą dėl visų gyvų būtybių gerovės. Šis mokymas kelia tikslą tapti ne arhatu (kaip Hinajanoj) , o bodhisatva ir padėti visoms gyvoms būtybėms išsivaduoti iš sansaros.
• Mahakala (Didysis Juodasis) – budizmo gynėjas dharmapalas ir idamas, triakė, dvirankė, šešiarankė arba dvylikarankė mėlynos spalvos grėsmingoji dievybė.
• Mahakali – Mahakalos partnerė.
• Mahamudra (Didysis Antspaudas, arba Didysis Simbolis) – viena iš pagrindinių tantrinio budizmo meditacinių praktikų, besiremianti atjautos ir žinojimo suvienijimu.
• Mahasatva – bodhisatva, pasiekusi 10-ąjį tobulumo laipsnį (visiškas pažinimas – pradžnia). Tibeto budizme jų yra 8.
• Mahasidhas (Didysis Prisiekusysis) – asmuo, uoliomis jogos pratybomis pasiekęs nirvaną.
• Maitrėja (Palankus, Draugiškas) – bodhisatva ir ateities buda, žemiškasis budos Amoghasidhio įsikūnijimas.
• Mala – budistų rožinis, susidedantis dažniausiai iš 108 karoliukų, naudojamas skaičiuoti kalbamas mantras.
• Mamakė – Ratnasambhavos partnerė, naikinanti neapykantą.
• Mandala (Ratas, Apskritas, Apvalus, Bendruomenė, Aukojimas) – vienas iš pagrindinių ritualinių simbolių, ritualo reikmuo, turintis labai daug reikšmių. Tai sudėtingos struktūros geometrinė figūra, į kurią koncentruojamasi medituojant. Simbolizuoja pasaulį, o jame – rojaus planus. Padeda apsaugoti medituojančiojo sąmonę nuo griaunančios pasąmonės galios. Būdingiausia mandalos schema: išorinis apskritimas, į kurį įbrėžtas kvadratas. Kvadratas orientuotas į pasaulio šalis, kiekvienos kraštinės viduryje yra T formos vartai. Šiame kvadrate yra vidinis apskritimas – kaip lotosas su aštuoniais vainiklapiais. Aštuonlapis apskritimas (jantra) simbolizuoja moteriškąjį pradą, glėbį, kuriame gimsta vaikai. Jame dažnai būna vyriškojo prado ženklas – vadžra.
• Mandarava – Ilgo Gyvenimo dakinė, Lhamo Latse Karmo įsikūnijimas, Indijos kunigaikštytė, Padmasambhavos partnerė, sėdinti dešinėje jo pusėje.
• Mandžiušris (Gražus Švytėjimas) – vienas iš 8 mahasatvų, išminties ir žinojimo bodhisatva. Jis išsklaido neišmanymo miglas, teikia minties aiškumo, remia tuos , kurie siekia nušvitimo siekdami žinių. Dažniausiai vaizduojamas su liepsnojančiu kalaviju dešinėje, ir šventąja budizmo knyga Pradžniaparamita kairėje rankoje.
• Mantra – trumpa malda, susidedanti iš kelių žodžių, valanti ir nušviečianti sąmonę.
• Mara (Žudantis, Naikinantis) – demoniška dievybė, susijusi su blogiu, naikinimu, žemiškuoju gundymu. Pagrindinis jo tikslas – neleisti bodhisatvoms pasiekti sąmonės nušvitimo.
• Marpa – Didis jogas ir vertėjas, atnešęs į Tibetą daugelį tantros mokymų. Naropos mokinys ir Milarepos mokytojas, Kagju mokyklos dvasinis tėvas
• Meru – pasaulio ir visatos centras, ašis, vienijanti pasaulius. Vaizduojamas kaip milžiniškas aukso kalnas. Įsivaizduojama jį esant kažkur, už Himalajų. Jo viršuje – Brahmos miestas, žemiau išsidėstę septyni žemesni dangūs, dievų buveinės. Aplink jį sukasi saulė, mėnulis, planetos ir žvaigždės, jį juosia jūros ir pasauliai, po juo plyti pragarai.
• Milam – mokymas apie išgyvenimus sapne. Viena iš Šešių Naropos jogų.
• Milarepa – didis jogas ir poetas, gyvenęs 1052-1135 m. Iš pradžių buvęs juoduoju magu, vėliau tapo asketu ir nušvito. Turėjo tik vieną mokinį Gampopą (Kagju mokykla).
• Mokša – išsilaisvinimas iš kančių, įtampos.
• Mudra – simbolinė rankų padėtis, padedanti pažadinti tam tikrą proto būseną.

Į viršų

• Nagardžuna – 2 amžiaus žymus budizmo filosofas, sukūręs Mahajanos pagrindus. Madhjamikos (Vidurio Kelio) mokyklos įkūrėjas.
• Nagos – pusiau dieviškos vandens ar požemio būtybės gyvačių liemenimis ir žmonių galvomis, amžini garudų priešai. Saugo požemių lobius, taip pat ir išminties tekstus (pvz. Pradžniaparamitą), kol žmonės taps tokie subrendę, jog pajėgs juos suprasti.
• Naropa – 1016-1100 m. gyvenęs jogas , mahasidhas, Marpos mokytojas, 12 metų keliavęs su meistru Tilopa ir gavęs jo mokymą, kuris sudarė Šešių Naropos jogų, pagrindą (Kagju mokykla).
• Nilananda – didžios galios bodhisatva.
• Nirmanakaja – materialios formos, arba žemiškojo įsikūnijimo, kūnas, matomas budos kūnas.
• Nirvana (Užgesimas) – galutinis išsivadavimas iš sansaros, persikūnijimų rato, visiškos pilnatvės, palaimos, laisvės ir ramybės pasiekimas. Iš visų sansaros būtybių tik žmogus gali pasiekti nirvaną ir tapti buda.
• Nivara Vikšambhi – vienas iš mahasatvų, 8 didžiųjų bodhisatvų.
• Njasa – tantrinė praktika, besiremianti dievybių įsivaizdavimu įvairiose kūno dalyse.
• Njingma – Senoji mokykla, pirmoji Vadžrajanos mokykla Tibete, 8 amžiuje įkurta guru Padmasambhavos. Skirtingai nuo naujosios tantros mokyklų, ji apima šešias tantras: kriją, upajogą, jogą, mahajogą, anujogą ir atijogą (dzogčeną).
• Padma (Lotosas) – 1.Lotosas. 2.Viena iš budų šeimų.
• Padmaheruka – grėsmingoji budos Amitabhos apraiška.
• Padmasambhava (Atsiradęs Iš Lotoso) – guru Rimpoče. Jis gimė iš lotoso , kaip budos Amitabhos apraiška, keliavo po Indiją ir, padedamas dakinių, studijavo vadžrajaną. Tibeto karaliaus prašomas, atvyko į Tibetą padėti ten platinti budizmo mokymą. Gerai išmanydamas magiją, vietines dievybes bei demonus pavertė budizmo sargais. Seniausios tibetiečių budizmo mokyklos (njingma) įkūrėjas.
• Pandarava (Pandaravasini) – budos Amitabhos partnerė. Naikina gašlumą ir nežabotus norus.
• Para Damčen – dharmos sargai (Njingmos mokykla).
• Paramita (Pilnatvė, Kitas Krantas) – dorybė, padedanti pasiekti "kitą krantą" (Nirvaną). Jų yra šešios: dana (Dosnumas, Aukojimasis), šila (Dora), kšanti (Kantrumas), vyrja (Veiklumas), djana (Susikaupimas), pradžnia (Išmintis).
• Phova – tantrinė praktika, besiremianti sąmonės perkėlimu, viena iš Šešių Naropos jogų.
• Phurba – tantrinis trikampis stiletas, durklas, nugalintis demonus.
• Pradžnia (Išmintis, Supratimas) – budų, bodhisatvų ir idamų moteriškasis atitikmuo. Kai kurios pradžnios, pvz, Tara, Vadžravarahė, Kurukula, veikia savarankiai. Grėsmingosios pradžnios vadinamos dakinėmis. Pradžniaparamita (Išminties Pilnatvė) – deivė, įkūnijanti dieviškąją budos Šakjamunio mokymo esmę, išdėstytą to paties pavadinimo sūtroje, kurią jis palikęs saugoti nagoms, kol žmonija subręs tiek, jog pajėgs ją suprasti.Ši dievybė piešiama balta ir geltona, vienoje rankoje laikanti lotoso žiedą, kitoje – minėtą sūtrą.
• Pratisara – dievybė, į kurią kreipiasi tie, kurie nori turėti vaikų.
• Pratjekabuda (Buda Pats Sau) – tas, kuris pasiekė nirvaną, bet neskelbia dharmos.
• Potala – 1. Rojus, kur gyvena Avalokitešvara ir Tara. 2.Dalai lamų rūmai Lhasoje.

Į viršų

• Ratna (Brangenybė) – 1.Brangenybė. 2. Budų šeima. Ratnasambhava (Tas, Kuris Randasi Iš Brangenybės) – vienas iš dhjanibudų, sukūręs tris brangenybes: budą (Gautamą), dharmą (Darną, Budizmo Mokymą) ir sanghą (Budizmo Bendruomenę). Mandaloje vaizduojamas pietuose, geltonos spalvos. Padeda puikybės nuodus paversti lygybės išmintimi. Jo partnerė Mamakė, pradas – ugnis, iškilęs bodhisatvas Ratnapanis, žemiškasis buda – Kašjapa.
• Sadhana – tantrinė praktika, vedanti į išsilaisvinimą, susidedanti iš šventųjų tekstų skaitymo, mantrų, mudrų, vizualizacijų, meditacijų.
• Samantabhadra (Ištisai Geras) – 1.Mahasatva, vienas iš aštuonių didžiųjų bodhisatvų, pažadėjęs ginti budos mokymą ir remti tuos, kurie išpažįsta budizmą. Dhjanibudos Vairočanos apraiška, vaizduojamas sėdintis ant šešiagalvio (ar Šešiailčio Dramblio), rankoje laikantis lotosą – tai reiškia, jog jis padeda įveikti šešis jutimus vardan išminties. 2.Buda , turintis savo rojų – akaništhą. Njingma mokykloje jis laikomas adibuda (Pirmapradžiu Buda). Vaizduojamas mėlynos spalvos, be drabužių, neturi jokio daiktinio simbolio, dažniausiai vaizduojamas su savo pradžia Samantabhadre. Akaništhos rojuje jį buvo aplankęs Padmasambhava.
• Sambhokagaja – dangiškasis, arba malonumo, kūnas, tarpininkas tarp budos ir žmonių, kūnas, kuriuo buda pasirodo dangiškosiose sferose mokyti bodhisatvų.
• Samvara (Pasirinkimas) arba Čakrasamvara - idamas, dhjanibudos Akšobhjos apraiška. Vaizduojamas mėlynas, keturiais veidais, dvylika rankų, su savo pradžia Vadžravarahe. Jo pareiga – naikinti bukumą ir blogus jausmus. Tai yra pašventimo dievybė. Ji pasirodo budoms perduoti naujus pamokymus.
• Sangha (Grupė, Susirinkimas)- viena iš trijų budizmo brangenybių – bendruomenė. Iš pradžių taip buvo vadinami Budos Šakjamunio mokiniai, vėliau taip imta vadinti visas budistų bendruomenes.
• Sansara (Klaidžiojimas, Sukimasis Ratu) – sukimasis persikūnijimų rate, kuris turi šešias sferas: dievų, asurų (Titanų), žmonių, gyvulių, pretų (Alkanųjų Dvasių) ir pragaro būtybių. Nors pirmųjų trijų būtis laikoma gana palankia, o paskutiniųjų nepalankia, vis dėlto esmė yra vienoda – kančia. Sansara yra uždara sistema: po mirties būtybės persikūnija arba toje pačioje sferoje, arba geresnėje, arba blogesnėje, priklausomai nuo karmos (ankstesnių poelgių). Iš šio rato gali išeiti – t.y. pasiekti nirvaną - gali tik žmonės, todėl gimimas žmogumi laikomas itin didele vertybe (pvz. dievai neturi galimybės pasiekti nirvaną, nors jų būvis ir atrodo malonus).
• Sarasvatė (Vandeningoji) – deivė, menų ir išminties globėja, kai kur laikoma bodhisatvos Mandžiušrio pradžnia (partnere).
• Sidha (Tobula) – antgamtinė galia, įgyjama, kaip tantrinės praktikos efektas, pvz.: levitacija, greitas persikėlimas iš vienos vietos į kitą (lung – gom), lavono atgaivinimas (rolang), vidinis karštis (tumo). Sidhos negali tapti pagrindiniu praktikų tikslu, jos yra šalutinis efektas. Pagrindinis tikslas yra nušvitimas.
• Sidhai (Tobuli) – pusiau dieviškos būtybės, gyvenančios antarikše (erdvėje), išsiskiriančios tyrumu bei šventumu. Joms būdingos aštuonios antgamtinės savybės: jie gali pasidaryti labai maži arba dideli, lengvi arba sunkūs, akimirksniu persikelti į bet kurią vietą erdvėje, minties jėga gauti tai, ko nori, palenkti savo valiai daiktus ir laiką bei pasiekti aukščiausią valdžią pasaulyje.
• Svaha (Į Sveikatą, Laimink) – kreipinys, šūksnis, kviečiant dievybes į būsimą aukojimą.
• Sarva mangalam (Visų Naudai) – frazė, kuria baigiasi dauguma budistinių tekstų.
• Senoji mokykla – njingma mokykla, priklausanti vadžrajanai (Deimantiniam Keliui).
• Simhavaktra – liūtagalvė dakinė, pasirodanti bardo būsenoje. Gali pašalinti kliūtis, ypač sukeltas burtų ir juodosios magijos.
• Stupa – sakralus statinys, aukojimo ir relikvijų laikymo vieta, turi simbolinę reikšmę kaip makrokosmoso atvaizdas
• Sukhavatė (Laimingoji Žemė) – dhjanibudos Amitabhos rojus, kuriame gyvena tik dievai ir žmonės (esminių skirtumų tarp jų nėra). Čia dirva ir vanduo tyri , visi pastatai iš brangakmenių. Amitabha pažadėjo sukurti tokį pasaulį, į kurį patekusios būtybės nebeatgimtų žemesniame lygmenyje ir turėtų kuo geresnes sąlygas pasiekti nirvaną.
• Sūtra – budos traktatas.

Į viršų

• Šakjamunis (Išminčius Iš Šakjų giminės) – Gautama Buda.
• Šambhala – nuostabi šalis, apsupta aštuonių snieguotų kalnų, esanti Himalajuose, į šiaurę nuo Sitos upės, tačiau jos ieškoti vien geografinėse platumose yra beprasmiška – tai aukštesnė realybė, atsiverianti tik jos vertiems. Iš Šambalos kilo mokymas apie laiko ciklus (Kalačakratantra). Jame sakoma, kad žmogus, jo siela, dvasia ir net kūnas yra tiesiogiai susijęs su didžiais kosmoso vyksmais, todėl, gerindami save, geriname pasaulį, o, sau kenkdami, jį griauname
• Šešios Naropos jogos – pagrindinis Kagju mokyklos veikalas, susidedantis iš tummo (vidinio karščio sukaupimo), gyulu (savo esybės pažinimo), osel (mistinės vidinės šviesos įgijimo), milam, phova ir bardo praktikų aprašymo.
• Širdies mantra – Om mani padme hum (O Brangenybe Lotose).
• Takiradža – tantrinė dievybė, dažnai vaizduojama drauge su Kurukula ir Ganapati. Jos Sakju tradicijoje vadinamos Trimis Raudonosiomis.
• Taši Lhamo – išminties dievybė.
• Tantra (Knyga, Mokymas) – jogos praktikų rinkinys ir Budos traktatas, perteikiantis vadžrajanos (Deimantinio Kelio) mokymą, kaip pasiekti nušvitimą greitu būdu (per vieną gyvenimą). Tai yra slaptas mokymas, neatskleidžiamas nepašvęstiesiems, neišugdžiusiems pagrindinių dorybių. Pirmiausia žmogus privalo išsiugdyti pagrindines dorybes ir jomis gyventi, tik vėliau jis gali įgyti jėgą. Tantros susijusios su ypatingų galių (sidhų) įgijimu, tačiau šios neturi būti laikomos tikslu. Tikslas yra nušvitimas. Naujojoje mokykloje yra keturios tantros rūšys: krija, upajoga, joga ir mahajoga. Njingma mokykloje yra dviem daugiau: anujoga ir atijoga.
• Tara (Gelbėtoja) – bodhisatva, idamas, pradžnia, begalinės užuojautos įsikūnijimas. Yra 21 pagrindinė Taros apraiška. Labiausiai garbinamos yra taikiosios : Baltoji Tara (Sitatara) ir Žalioji Tara (Sjamatatara). Mėlynoji ir Raudonoji Taros yra grėsmingosios.
• Tathagata (Taip Atėjęs, Pažinęs Esmę) – Budos Šakjamunio epitetas, žodžio buda sinonimas.
• Tenzin Giaco – dabartinis Tibeto Dalailama XIV, gimęs 1935m., dabar esantis tremtyje Indijoje Dharamsaloj.
• Termos (Paslėpti Lobiai) - užrašyti guru Padmasambhavos mokymai, paslėpti tekstai, atrandami jo mokinių inkarnacijų.
• Tertonas – termų atradėjas.
• Theravada, arba hinajana (Senųjų Kelias) – ortodoksinė budizmo mokykla, kilusi iš Indijos, besiremianti pali kanonu. Atsirado 3a. prieš Kr., įkūrėjas Tissa Mogaliputa. Jos pagrindas – askezė, išsižadėjimas, neturtas ir griežta hierarchija. Išpažįstama Šri Lankoje, Kambodžoje, Birmoje, Laose, Tailande
• Tilopa – gyvenęs 988 –1069 m., mahasidhas, vadinamas didžiuoju asketu, Mahamudros teorijos ir praktikos kūrėjas.
• Torma – maisto auka (dažniausiai kviečių miltų).
• Trikaja (Trys Kūnai)sąmonės nušvitimas (budos sąmonės pasiekimas) turi trys lygius: absoliutųjį (Dharmakaja), idealųjį (Sambhogakaja) ir konkretųjį (Nirmanakaja). Iš pirmojo kilo adibuda, iš antrojo dhjanibudos, iš trečiojo bodhisatvos.
• Tripitaka (Trys Pintinės) – pagrindiniai budizmo tekstai: vinajapitaka (disciplinos pintinė), sutrapitaka (sūtrų pintinė), abhidharmapitaka (svarbiausiųjų mokymų pintinė).
• Trys brangenybės – Buda, Dharma (Jo Mokymas) ir Sangha (Jo mokiniai).
• Trys šaknys – guru, idamai ir dakinės su dharmos sargais.
• Tulku – atgimėlis, bodhisatva, atgimęs žmogiškajame kūne.
• Tumo – tantrinė praktika, sukurianti tokį karštį iš kūno vidaus, kad jis pasireikštų išoriškai ir galėtų ištirpdyti ledą arba išdžiovinti šlapią antklodę,
• Tušita (Patenkintas, Džiaugsmingas) – ketvirtas ir šešių žemiškųjų rojų. Tušite gyvena dievai ir bodhisatvai, prieš nusileisdami į žemę ir tapdami budomis.
• Ušniša Vidžaja – ilgo gyvenimo ir išminties bodhisatva, nušvitimo motina, valdovė, maitinanti visų laikų budas.
• Vadžra – dordža.
• Vadžrabhairava – Jamantaka.
• Vadžradhara (Vadžros Turėtojas) – Dordže Čang, zenito adibuda, aukščiausiasis buda vadžrajanos tradicijoje, tobulo nušvitimo aspektas.
• Vadžrajana (Deimantinis Kelias) – greitasis išsivadavimo kelias, budizmo atmaina, teigianti, jog įmanoma nušvisti jau šiame gyvenime, atliekant tantrines praktikas: vizualizuojant idamus (dievybes globėjas), kartojant mantras, naudojant mudras bei fizines jogos praktikas. Vadžrajanoj tampa svarbus moteriškas aspektas – pradžnia, budos partnerė.
• Vadžraheruka – grėsmingoji dhjanibudos Vadžrasatvos apraiška.
• Vadžrakilaja – Dordže Phurba, aukščiausio lygio tantros grėsminga dievybė, nugalinti demonus ir nutraukianti prisirišimo saitus.
• Vadžrapanis (Ranka, Kuri Laiko Vadžrą) – mahasatva, vienas iš didžiųjų bodhisatvų, tantrinių mokslų globėjas, visų budų ir bodhisatvų dvasinės galios įsikūnijimas, dhjanibudos Akšobhjos apraiška, vienas iš pagrindinių dharmos sargų.
• Vadžrasatva (Deimantinė Būtybė) – Darže Sempa. Įkūnija visas dhjanibudas, simbolizuoja apsivalymo principą. Baltos spalvos. Aukščiausias nušvitimo aspektas tantrinėse praktikose.
• Vadžravarahi – Darže Pagmo, dakinė, simbolizuojanti neigiamų energijų ir geismų transformavimą į nušvitimo energiją. Pagrindinis moteriškasis idamas kagju mokykloje.
• Vairočana (Mirgantis, Švytintis) – baltos spalvos centro krypties dhjanibuda, transformuojantis neišmanymo nuodus į suvokimo išmintį. Jis priklauso budų šeimai, jo simbolis – dharmos ratas.
• Varpelis – atributas, išreiškiantis moteriškąjį pradą (pradžnią): vaisingumą, nušvitimo išmintį, tuštumos suvokimą.
• Vasudharini arba Basundarini – turto dievybė.
• Vidjadhara (Žinių Laikytojas) – saugo magines žinias.
• Visvavadžra – dviguba vadžra. Simbolizuoja aktyvumą ant nepajudinamo pagrindo.
• Zen – budizmo mokykla, atsiradusi 6 a. Kinijoje. Jos tikslas – praktiškai patikrinti budizmo teoriją. Jos pagrindinis bruožas yra meditacinė praktika, turinti atverti praktikuojančiajam autentiškus dvasinius potyrius.
• Žalioji Tara – didžios atjautos bodhisatva, Tibeto globėja.

Į viršų