Džonas Mirdhinas Reinoldsas - mokslininkas antropologas, religijų tyrinėtojas, budistas lama. Jis išaugo amerikiečių protestantų šeimoje, tačiau nuo mažens jis buvo laisvos dvasios ir jam sunku buvo įsprausti save į kokios nors vienos tradicijos rėmus. Nuo vaikystės domėjosi mitologija: Egipto, Indijos, Tibeto, įvairiomis religijomis bei mistinėmis tradicijomis. Studijavo Kolumbijos, Kaliformnijos, Vašingtono universitetuose. Kad kalbų, antropologijos bei religijos studijos nebūtų tik teorija, Indijos ašramuose praleido apie 10 metų.Ten studijavo senuosius raštus, ritualus, užsiiminėjo dvasinėmis praktikomis. Nepale jis tyrinėjo Tibeto šamanizmo technikas ir išmintį, įskaitant egzorcizmo ir sielos grąžinimo ritualus. Taigi jis ne tik žymus teoretikas, mokslininkas, bet ir praktikas, tantrinis jogas, gavęs įšventimus iš tokių žymių budizmo mokytojų kaip Dudjom Rimpoče, Kalu Rimpoče, Gjalva Karmapa. Artimiausios jam yra Dzočeno ir bono šamanizmo tradicijos. Jis taip pat senųjų budizmo tekstų tyrinėtojas bei vertėjas. Skaito paskaitas, veda seminarus apie budizmą, meditacijas visame pasaulyje. Didžiausią dėmesį jis skiria Dzogčeno tyrinėjimams, susiedamas ir ieškodamas paralelių tarp budizmo, šamanizmo bei kitų religijų, kultūrų. Džonas Reinoldsas įsitikinęs, tibetas ir jo tradicinė budistinė kultūra gali įnešti didžiulį ir unikalų indėlį į pasaulinį globalizacijos procesą. Šiems tyrinėjimams skleisti jis įkūrė Vidjadharos institutą. Lietuvoje, "Udumbaros" centre, Džonas Reinoldsas yra pravedęs seminarus: "Čakrasamvaros sadhana", "Dzambala. Gerovės praktikos", "Sapnų joga". Yra planuojama tęsti šiuos mokymus "Udumbaros" centre, papildant juos budistinėmis sveikatos bei ilgo gyvenimo praktikomis bei Vidjadharos instituto lyginamosios religijotyros studijomis.
VIDJADHAROS INSTITUTO PROGRAMA
Tibeto budizmas: Tibeto istorijos bei kultūros tyrinėjimai, ypač vadžrajanos budizmo, jungdrung bono ir vietinio Tibeto šamanizmo. Lyginamosios studijos: lyginamosios religijotyros studijos, ypač mistinių ir ezoterinių tradicijų, išlaikytų pasaulio religijose. Šios tradicijos lyginamos su Tibeto budizmu(panašumai ir skirtumai) teologiniu, filosofiniu, psichologiniu, etiniu ir socialiniu aspektais. Šiuolaikinės filosofinės diskusijos: kaip pagrindinės budistinio požiūrio į gyvenimą įžvalgos gali padėti išeiti iš žmogaus dvasinės krizės (dialogas tarp religijų, apie realybės prigimtį, subjektyvumą ir žmogiškosios esaties esmę, konfliktas tarp religijų ir dabartinio mokslo,transpersonalinės psichologijos ir psichoterapijos perspektyvos,tradicijos ir hermeneutika, etinės problemos ten, socialiniai, ekonominiai ir politiniai klausimai).
SAVĘS ATRADIMAS PER BUDISTINĘ MEDITACIJĄ
Džonas Myrdhinas Reinoldsas
KAS YRA MEDITACIJA?
Meditacija yra budistinių praktikų šerdis. Bet kas gi yra meditacija? Tai nėra tiesiog galvojimas apie ką nors. Greičiau tai yra kai kas, kas yra daroma, - ir ne tik mintimis, bet ir kūno poza bei kvėpavimu. Normaliai mūsų gyvenime nuolat yra išsiblaškymas. Meditacijos praktika, pašalindama tą išsiblaškymą, leidžia mums susitelkti į savo išgyvenimą čia ir dabar. Kokia meditacijos paskirtis? Kalbant paprastai, - atrasti tai, kas mes esame iš tikrųjų. Mes to nežinome tik dėl to, kad mūsų mintys yra miglotos kaip dangus, užtemdytas debesų. Kai taip nutinka, mes negalime matyti saulės. Tas žinojimas, kas mes iš tikrųjų esame, yra vadinama gnosis. Tai yra žinojimas, kuris mus vaduoja. Tai yra žinojimas, kas mes esame, iš kur atėjome ir kur einame. Šio žinojimo realizavimas ir yra budistinių praktikų tikslas. Kad atrastume šį žinojimą, būtina atverti jį savyje, o ne rasti aprašytą knygose.Todėl pradėti reikia nuo savo realios situacijos aptikimo čia ir dabar. O ne nuo kokios nors senos istorijos, kaip buvo pradėtas pasaulis, ar nuo išorinio abstraktaus Dievo. Tokios sąvokos yra tik idėjos mūsų prote, o ne patirtis. Neatidėliodami pradėkime nuo savo dabartinės patirties, kurioje galėtume atrasti save tiesiog čia ir dabar. Meditacija yra tas metodas, kuris mums leidžia turėti tiesioginę patirtį. Kam mums to reikia? Kadangi nesame įpratę suvokti savo tiesioginės patirties. Mes nesuvokiame jos, kadangi esame išsiblaškę ir nesame čia ir dabar. Tokiu atveju esame necentruoti ir neįsižeminę. Paprastai mes nuolat gyvename ne savo tiesiogine patirtimi, bet savo mintinėmis konstrukcijomis apie patirtis ir realybę. Mes nuolat primetame savo lūkesčius ir įsitikinimus visam tam, ką patiriame. Ir šios mintinės konstrukcijos įgyja formą. Todėl mes gyvename praeitimi, o ne savo tiesioginėmis patirtimis - vidinėmis ar išorinėmis. Bet per meditaciją galima pasiekti ir patirti dabarties momentą. Galima atrasti, kas yra tiesioginė patirtis ir kas yra mūsų būties centras. Galima aptikti savo sąmoningos egzistencijos pagrindą. Todėl meditacija yra pagrindinė dvasinio kelio ir asmeninės raidos dalis. Budistiniais terminais šnekant, aukščiausias to kelio tikslas yra ne tiesiog džiaugsmas ir visų šio gyvenimo troškimų išsipildymas, bet išsivadavimas ir nušvitimas.
Bet ką gi tai reiškia? Išsilaisvinimas nuo ko? Nušvitimas ko? Išsivadavimas reiškia laisvę nuo kančios, kurią patiriame ciklinėje egzistencijoje, arba samsaroje, kuri kyla iš nesuvokimo ir savęs pažinimo trūkumo, kuris veda į bangavimą, sukeliamą negatyvių emocijų. Nušvitimas atveria, kas mes iš tikrųjų esame, atveria mūsų vidinę budos prigimtį. Bušvitimas - tai visiška mūsų dvasinio potencialo realizacija...
Džonas Myrdhinas Reinoldsas
SAPNŲ JOGA
Žymus pasaulinio lygio mokslininkas antropologas Džonas Reinoldsas skaito paskaitas įvairiuose pasaulio universitetuose. Unikalu yra tai, jog jis yra ne tik religijotyros teoretikas, bet praktikas, tantrinis jogas, įšventintas lama, turintis tokių žymių budizmo praktikų kaip Dudjom Rimpoče, Kalu Rimpoče, įšventinimus. Seminaro metu jis perduos ne tik teorinį mokymą apie sapnų jogą, bet ir praktikas, padedančias įvaldyti sapnus, sapnuoti sąmoningai. Seminare bus perduota ir Baltosios Taros mantra bei praktika, padedanti įgyti apsaugą bei aiškumą sapnuose. Šiame mokyme buvo pateikti kai kurie tibetiečių lamų praktikuojami Dzogčeno ir budistinės tantros metodai, sąmoningo sapnavimo ir sapno transformacijos įvaldymas, o tai savaime keičia ir gyvenimą būdraujant. Taip pat bus perduodama Baltosios Taros mantra bei praktika, sauganti sapno metu. (plačiau ieškokite: www.vajranatha.com). Paprastai žmonės trečdalį savo gyvenimo pramiega ir “prasapnuoja”. Nepaisant to, įmanoma pabusti ir būti sąmoningam sapnuose ir patirti „sąmoningą, arba šviesų, sapnavimą”. Kai tampame sąmoningi sapnuose, nepabusdami iš miego, galime išmokti kontroliuoti savo sapnus ir juos transformuoti. Įvaldžius sapnų jogą, galima miegant praktikuoti meditaciją, keliauti savo sapnų kūnu ir tyrinėti lygiagrečiai egzistuojančius pasaulius bei kitus lygmenis. Be to, sapnų joga suteikia puikų pasiruošimą mirčiai ir pomirtiniams potyriams, žinomiems kaip “Bardo būvis”, kuriame lygiai kaip ir sapno būsenoje mus užplūsta mūsų karminės vizijos.
Džonas Myrdhinas Reinoldsas
Apsauginės praktikos nuo energetinių ir dvasinių antpuolių
(remiantis Tibeto budizmo bei Tibeto šamanizmo tradicijomis)
Tibetas – tai atokus kalnuotas kraštas, pilnas gamtos dvasių, gyvenančių kiekvienoje natūralaus peizažo detalėje. Šios dvasios yra energetinės esmės, galinčios keisti savo pavidalą. Kai joms pačioms trūksta energijos arba yra pažeidžiami jų interesai, jos gali daryti neigiamą įtaką žmonėms, veikdamos jų sveikatą ar sėkmę. Dažniausiai dvasios kenkia žmonėms, užpykusios dėl natūralios aplinkos, jų namų, užteršimo ar sunaikinimo. Be gamtos dvasių, žemės lygmenyje gali pasilikti mirusiųjų dvasios, besipriešinančios naujam įsikūnijimui, kadangi turi nerealizuotų troškimų. Tada jos kelia problemas ir trukdžius savo giminaičiams bei palikuonims. Ngakpa lamos, kurie yra tikrieji Tibeto šamanai, yra priešiškų dvasių egzorcizmo ekspertai ir harmoningų santykių tarp žmonių ir anapusinių dvasių egzistencijos lygmens atkūrėjai. Šiame savaitgalio seminare mes mokysimės pagrindinių ritualinių praktikų, naudojamų Tibeto ngakpa lamų nuraminti ar išvyti priešiškas dvasias ir vaiduoklius. Tai tokios praktikos kaip sang (valymas smilkinimu), sur (deginamo maisto aukojimai mirusiųjų dvasioms) ir lenčak (praeities karminių skolų grąžinimas). *Ngakpa lamos Tibeto budizme arba bono šamanizme – vyrai praktikai, ne vienuoliai. Jie yra įvaldę tokias disciplinas kaip Vadžravana, šamanizmas, Tibeto medicina, tantra, dzogčenas ir kitas. Linijos perdavimas vyksta žodiniu būdu. Ngakpa reiškia „nekirpti, laisvai nešiojami plaukai“. Iš tikrųjų šie lamos nešioja ilgus plaukus. Ngakpa lamos gali vesti, turėti vaikų, dirbti pasaulyje, tačiau jiems būtina skirti tam tikrą laiką ritritams (atsiskyrimams) ir praktikoms, ritualų atlikimui. Tai perėjimo (gimimo, vedybų, laidotuvių) ritualai, pranašavimai, vaiduoklių bei gamtos dvasių nuraminimas bei egzorcizmas. (plačiau ieškokite: www.vajranatha.com).
